Smėlis saujoje

Trylikametis vaikštinėjo su tėčiu smėlėta jūros pakrante. Staiga jo paklausė:
- Tėti, pagaliau man pavyko susirasti draugą. Kaip jį išsaugoti?
Tėtis minutėlę patylėjo, paskui pasilenkė ir prisėmė abi saujas smėlio. Laikydamas rankas delnais į viršų, vieną saują stipriai sugniaužė. Smėlis ėmė srūti pro pirštus: kuo labaiu gniaužė, tuo smarkiau smėlis byrėjo. Kitą delną laikė atvirą: smėlis liko saujoje. Keletą akimirkų berniukas nustebęs žiūrėjo, o paskui sušuko:
- Supratau!

-- Bruno Ferrero