Sėkmė

Sėkmė - tai daryti, ką nori, kada nori, kur nori, su kuo nori ir kiek nori

--Tony Robbins

Ateities planai

Aš bandau mokytis iš praeities įvykių, bet ateitį planuoju žvelgdamas tik į dabartį. Štai kur smagumėlis!
-- Donald Trump

Būk kuo esi

Gali būti tik tuo, kuo esi. Niekada nesistenk to pakeisti. Bet iš savęs pabandyk išspausti viską, ką gali.


Katherine Holubitsky "Hipių namas"

Ratilai vandenyje

Nedidukas tvenkinys ramiai snūduriavo kaitriame vasaros karštyje. Tingiai tupėdamas ant vandens lelijos lapo, varliūkštis stebėjo ilgakojį vabzdį, nerūpestingai čiuožiantį vandens paviršiumi. Čiuožikas greitai artėjo, tad varliūkštis rengėsi jį praryti vienu ypu, be didelių pastangų. Netoliese kitas mažytis vandens vabzdys, lašalas, nenuleido akių nuo grakščios lašalės: neturėjo drąsos prisipažinti jai meilėje, tad vien iš tolo apžiūrinėjo gražuolę geismingu žvilgsniu.


Ant kranto, tik už kelių milimetrų nuo vandens, mažutėlė, vos įžiūrima gėlė merdėjo iš troškulio. Ji niekaip nepajėgė pasiekti vandens, nors šis buvo taip arti. Gėlės šaknys jau nebeturėjo jėgų ilgiau kovoti.

Tuo pat metu vandenyje skendo muselė. Ji per išsiblaškymą įkrito į tvenkinį. Permerkti sparnai vis labiau niro į vandenį, ir muselė niekaip ne-įstengė pakilti į orą. Vargšelė vos gaudė kvapą. Virš tvenkinio plačiai driekėsi laukinės slyvos šakos. Ant pačios ilgiausios, siekusios tvenkinio vidurį, kabojo prisirpusi, tamsi, sultinga uoga. Staiga ji bumbtelėjo į vandenį. Pasigirdo duslus „pliumpt", kurio per vabzdžių dūzgimą beveik niekas neišgirdo. Tačiau aplink nukritusią uogą - ramiame, stovinčiame vandenyje - ėmė sklisti vandens ratilai. Pirmas, antras, trečias, ketvirtas… Tarsi besiskleidžianti gėlė Kilusi bangelė pagavo ilgakojį vabzdį ir nusviedė jį tolyn nuo prasižiojusio varliūkščio. Lašalą banga stumtelėjo prie lašalės. Šis, netyčia į ją atsitrenkęs, mandagiai atsiprašė, ir nuo tada jie vienas kitą įsimylėjo. Pirmasis vandens ratilas nuvilnijo iki pat kranto. Tamsaus vandens banga užliejo ir atgaivino mirštančią gėlę. Antrasis vandens ratilas pakėlė skęstančią muselę ir nusviedė ją ant pakrantėje augusios žolės stiebelio, kur jos sparnai galėjo išdžiūti.

Kiek daug gyvenimų pasikeitė dėl vos pastebimų vandens ratilų.

--Bruno Ferrero

Laiptai į nuostabų gyvenimą ( II dalis)

5
Mes matome pasaulį ne tokį, koks jis yra, bet tokį, kokie esame patys. Žinok, kad tikrą tiesą iškreipia mūsų vidinis "langas su vitražu", kitaip tariant, mūsų asmenybių turinys. Nusiplauk langus ir tu aiškiau matysi savo gyvenimą. Tau atsiskleis tiesa.

6
Gyvenk savo širdyje - jos išmintis visada tikra. Pasiklauk tyliais širdies raginimais, ir jie tave ves lemties kryptimi.

7
Būk smalsus. Atsisakęs noro viską valdyti, tu sukursi asmeninę erdvę, įkurią plūstels galimybės ir gerovė.

8
Rūpinkis savimi. Kasdien mankštink protą, kūną ir dvasią. Kūniški pagarbos ir meilės sau veiksmai nepaprastai svarbūs.

9
Bendrauk. Nuoširdžiai ir atsidavęs stiprink savo ryšius su šalia esančiais žmonėmis. Visomis išgalėmis padėk jiems įgyvendinti jų svajones. Mažiau galvoj apie naudą sau ir daugiau rūpinkits artimu. Esi čia tam, kad padarytum pasaulį turtingesnį. Užmiršęs šią tiesą, išduodi save.

10
Rūpinkis, koks bus tavo palikimas. Stipriausias mūsų širdžių troškimas - gyventi dėl priežasties, kuri yra svarbesnė už mus pačius.

Nuoširdžiai ir kantriai taikykite šiuos patarimus savo gyvenime ir jis kasdien vis gerės.

Vizija

Labiausiai apgailėtinas žmogus šiame pasaulyje  yra tas, kurio akys mato, bet jis pats neregi vizijos.

 

-- Helen Keller

LAIPTAI Į NUOSTABŲ GYVENIMĄ (I dalis)

Savo versle mes ne tik supažindinam žmones su produktais ar marketingu, bet būtinai sakom jiems, kad jiems reikia ugdyti savo asmenybę, ją tobulinti, investuoti į save, savo vidinį pasaulį.
Robin Šarma knygos "Šventasis, banglentininkas ir vadovas" herojė milijonierė Tesė taip pat pabrėžia, kad versle svarbiausia žmogiški ryšiai, kad jei nori būti laimingas pats, tai visų pirma reikia stengtis nuoširdžiai būti naudingam visam pasauliui. Ji teigia, kad visi šiuolaikiniai verslininkai turėtų būti lyderiai. Jos išminties žodžius perduodu ir Jums:

LAIPTAI Į NUOSTABŲ GYVENIMĄ:

1
Svarbiausias kiekvieno žmogaus darbas - vidinis darbas. Kiekvieną dieną padaryk ką nors reikšminga, dėl ko dvasiškai augtum. Kad to gyvenimo, kurio tu nori, būtų daugiau, privalai pats labiau būti toks, koks iš tikrųjų esi.

2
Laikyk savo gyvenimą stebuklinga brandos mokykla. Visi dalykai su kuriais tu gyvenime susiduri - ir malonumai, ir išbandymai - skirti tam, kad išmoktum tokią pamoką, kokią tau labiausiai reikia išmokti šiuo tavo asmenybės raidos tarpsniu. Suprask šią tiesą ir nuolat savęs klausinėk: "Kokią galimybę augti dvasiškai man gali suteikti šis asmuo ar ši situacija?" Tai yra didysis vidinės ramybės šaltinis.

3
Būk sau sąžiningas, nes geriausias gyvenimas - autentiškas gyvenimas. Niekada savęs neišduok. Nusimesk savo visuomeninę kaukę ir turėk drąsos rodytis pasauliui toks, koks iš tikrųjų esi.

4
Prisimink, kad mes tik pjauname daigus, kuriuos patys sėjome. Išorinė būtis tėra veidrodis vidinio gyvenimo atspindys. Apšviesk tamsiąsias savo esybės kertes. Pažink savo klaidingas prielaidas, kaustančias nuostatas ir baimes, dėl kurių jautiesi menkas, ir tavo išorinis pasaulis pasikeis.

Tęsinys kitoje dalyje....

Asilas ir Fleita

„Pamesta Fleita gailiai verkė, kad jau seniai niekas ja negroja. Pro šalį eidamas Asilas stipriai į ją pūstelėjo, ir pasigirdo toks švelnus garsas, kokio per visą savo gyvenimą nebuvo girdėjęs nei Asilas, nei Fleita. Nesuprasdami, kas pasidarė, - mat buvo ne itin didelio proto, nors proto galia abu ir tikėjo, - kuo skubiausiai išsiskyrė, gėdydamiesi paties gražiausio dalyko, nutikusio per jų liūdną gyvenimą. Kiek daug mūsų gyvenime pamestų fleitų ir asilų. Daugelis taip ir lieka svetimi patys sau, slėpdami, kas esą, ir prašo meilės iš kitų, nepažįstamų, taip pat slepiančių savo tikrąjį veidą. Bet štai netikėtai – prabudimas, atsivėrimas, šviesos spindulys… Deja, toliau nieko. Nes pritrūksta drąsos. Reikia daug drąsos mylėti. Ne mažiau drąsos reikia ir leistis būti mylimam."


--Bruno Ferrero


P.S. Nebūkite Asilai :) - mylėkite savo Fleitas :)

Gyvenimas

Gyvenimas iš jūsų tereikalauja tiek jėgų, kiek turite. Įmanomas tik vienas žygdarbis - sugebėti nepabėgti.

-- Dag Hammarskjold

Davimo galia

Ar pastebėjot, kad vieni žmonės nuolat laimi loterijose, kad jiems nuolat sekasi, o kitiems ne? Ar dažnai paklausiat savęs, kodėl taip?


Žmonės, kurie kaupia, renka, krauna ir laiko nereikalingus daiktus, kurie yra šykštūs, gaili pinigų ir juos slepia, laikosi įsikibę savo vaikų ar mylimųjų, draugų, priešinasi natūraliai visatos tvarkai - nuolatiniam judėjimui ir kitimui.

Kasdien mus veikia stirpūs energijos srautai, o mes esame tos energijos kanalai, todėl norėdami būti sveiki, laimingi, turtingi ir veiklūs, bei džiaugtis gyvenimu mes galime tik gera valia duodami ir patys gaudami. Kai duodami ir gaudami negalvojame, kai tai darome nuoširdžiai, tada gyvename darnoje su visata. Cirkuliacija yra natūrali daiktų tvarka.

Mums gyvenime jau viskas duota: gyvenimas, oras, vanduo, tėvai, kūnas, maistas, žmonės ir ši planeta. Kodėl mes vaikomės dar kažko, kai jau viską turime? Kodėl priešinamės tėkmei? Priešinamės iš baimės. Mes bijome, kad kažką prarasime, kažko pritruks. Tačiau ši baimė tėra iliuzija. Jei prisiminsite kokia tikroji jūsų prigimtis, jei suprasite, kad jums nieko netrųksta, šios baimės jūs atsikratysite.

Taigi, jeigu savo gyvenime turite kokių nors problemų ir norite gyventi geriau, nieko nelaukę pradėkite dovanoti! Ypač tuomet, kai reikalai nejuda iš vietos arba kai susergate, kai trūksta pinigų. Tai metas, kai reikia duoti kitiems. Duodami vėl atidarote kanalus, išsivaduojate iš sąstingio. Duodami pradedate cirkuliuoti, tekėti energijai. Dovanodami atversite duris dovanoms į savo namus: norėdami gauti, turite duoti. Visai kaip gamtoje: jei trokštate gausaus derliaus, turite pasėti. Tai universalus dėsnis. Ką pasėsi, tą ir pjausi.

Dovanojimas yra lojalumo aktas. Duodami tarsi pripažįstate, jog tikrasis gyvenimo šaltinis yra beribė visata ir jog esate šios visatos kūdikis, kuris mano esąs vertas gauti visus jos teikiamus palaimintus turtus.

Ką galite dovanoti:
-- laiką,
-- pinigus,
-- savo daiktus,
-- maldas ir palaiminimus,
-- meilę,
-- supratimą.

Kam galite dovanoti:
-- dvasinėms arba religinimės organizacijoms;
-- žmonėms, kurie įkvepia dvasiškai;
-- už taiką arba aplinkos išsaugijimą kovojančioms organizacijoms;
-- labdaringoms, humanitarinėms ar kultūrinėms organizacijoms;
-- kitiems žmonėms;
-- patiems sau.


Pastebėkite save, mūsų gerumas kitiems dažniausiai sugrįžta ne iš tų, kuriems jį suteikėm, o dar iš kitų žmonių. Gerumas keliauja ratu ir sugrįžta pas mus. Aš mėgstu sakyti: "investuoju į žmones". Šis investavimas gerais darbais yra pats vertingiausias ir maloniausias.

Duokite ir tegu jumis teka tik gera energija.

Pažiūrėk šį vaizdo klipą!

Pažiūrėk šį vaizdo klipą!

Atgaiva sielai ir akims...

Veiksmas

Neužtenka žinoti, reikia panaudoti žinias, neužtenka norėti, reikia veikti

--Johanas Volfgangas Gėtė

Žmonės

Žmonės vieniši kaip medžiai. Medžiai liečiasi lapais, šakomis, bet kamienai visada stovi atskirai. Visada.

--Jurga Ivanauskaitė "Pakalnučių metai"

Mažasis princas

Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.

 <..>...tu pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji...Tu atsakingas už visa, kas vyksta aplink tave, kas gera ir bloga. Tu negali likti abejingas tam, kas dedasi pasaulyje; tegu tave jaudina visi žmonių džiaugsmai ir nelaimės, ir jeigu tau rodosi, kad blogio ir gėrio kova vyksta kur nors toli ir tavęs neliečia, žinok, kad tai netiesa, toji kova - ir tavo reikalas...

---A.de Sent-Egziuperi "Mažasis princas "

Siekiai

Miške ant kalvos stovėjo trys medžiai. Jie šnekėjo apie savo viltis ir
svajones. Pirmasis tarė: „kada nors aš būsiu skrynia, pilna aukso ir
sidabro, pilna didžiausių brangenybių ir visi matys mano didybę.
Antrasis taip pat prabilo: „Kada nors aš būsiu galingas laivas, per
vandenis plukdysiu karalius ir karalienes. Visi jausis saugūs manyje."
Trečiasis pažvelgė į juos ir tarė:" Aš noriu augti ir tapti didžiausiu
medžiu visoje girioje. Būti išskirtinis ir kad visi mane matydami
galvotų, kad galiu pasiekt dangų. Noriu būt kuo arčiau Dievo."

Praėjo keli metai. Medžiai, mąstydami apie svajones, augo ir šakojosi.
Vieną dieną atėjo grupė medkirčių. Priėję prie pirmo medžio, jie tarė:
„Šitas medis labai dailus. Reikės jį nugabent dailidei." Jie kirto
medį, o medis jautėsi laimingas, žinodamas kad jo svajonė išsipildys.
Priėję prie antrojo medžio, vyrai nusistebėjo jo tvirtumu. Nutarė jį
atiduot į laivų statyklą. Ir medis džiaugėsi žinodamas, kad bus
galingas laivas. Trečiasis medis buvo išsigandęs. Jis žinojo, kad jei
jį nukirs, jis niekada neįgyvendins savo svajonės. Vienas medkirčių
tarė: „Iš šio medžio mes nieko nedarysime. Taigi aš jį tiesiog
pasiimsiu". Ir trečiasis medis buvo nukirstas.

Kai pirmasis medis nukeliavo pas dailidę, iš jo buvo padarytos ėdžios
gyvuliams. Į jas pridėjo šiaudų. Tai nebuvo svajonė, kurios jis siekė.
Antrasis medis virto žvejų laiveliu. Jis nesaugojo nuo bangų karalių.
Juo plaukiojo tik paprasti žvejai. O trečiasis buvo sukapotas
didžiuliais gabalais ir paliktas tamsoje.

Bėgo metai ir medžiai pamiršo savo svajones. Vieną dieną moteris ir
vyras įėjo į tvartelį, kur stovėjo ėdžios. Moteris pagimdė kūdikėlį ir
paguldė į ėdžias, padarytas iš pirmojo medžio. Medis jautė šio įvykio
svarbą ir jautėsi laimingas, žinodamas, kad jame laikomas didžiausias
pasaulio turtas.

Praėjo nemažai laiko. Grupė žvejų plaukė valtele, padaryta iš antrojo
medžio. Pakilo audra ir medis pajuto, kad jis nėra pakankamai stiprus,
kad išsaugotų žvejus. Staiga vienas jų atsistojo ir nuramino savo
žodžiais įsisiautėjusią jūrą. Medis pajuto, kad gabena didžiausią
karalių pasaulyje.

Pagaliau kažkas prisiminė ir trečiąjį medį. Jis buvo išneštas iš
tamsos ir nešamas per miestą. Žmonės išjuokė jį nešusį žmogų. Žmogus
buvo prikaltas prie kryžiaus kalno viršūnėje ir paliktas mirčiai.
Medis suprato, kad niekas kitas nebuvo taip arti Dievo kaip dabar yra
jis. Ir pasijuto labai svarbus, žinodamas, kad būtent ant jo buvo
nukryžiuotas Dievo sūnus.

Šios istorijos esmė tokia, kad visi mes turime siekius. Nors ir kaip
labai pro šalį plauktų gyvenimas ir siekimai atrodytų neįmanomi,
reikia nepamiršti, kad Dievas turi mums didingus planus. Jei tik juo
tikėsime.

Kiekvienas medis gavo ko norėjo, tik kitokiu keliu. Dievo kelių mes
nežinome. Jo keliai nėra mūsų keliai, bet Jo keliai visada geriausi...

--Bruno Ferrero

Maži darbai

Dabar daryk mažus darbus; tada pas tave ateis dideli darbai ir paprašys, kad tu juos padarytum


--Persų patarlė

Vitražas

Mąstymas, kuris jus atvedė čia, kur dabar esate, nenuves ten, kur svajojate būti.

- Albert Einstein

Kiekviename iš mūsų snaudžia milžinas. Kai ts milžinas nubunda, prasideda stebuklai. 

- Frederick Faust

Mes matome pasaulį ne tokį, koks jis yra, bet kokie esame mes. <...> Visi kasdien įžengiame į pasaulį ir manome, kad tai, kaip tą pasaulį išgyvename, yra tiesos išgyvenimas. Tačiau tai tėra mūsų puikybės ir neigimo žaismas. Tiesą nudažo vidinis vitražas, skiriantis mus nuo pasaulio tarsi filtras. Kaip kad šis stiklas virš mūsų galvų nuspalvina per jį srūvančią šviesą, taip kiekviena mūsų nuostata, baimė, prielaida ar šališkumas nudažo akimirkos išgyvenimą. Manome, jog visi žvelgiame į pasaulį tokiomis pačiomis akimis, tačiau yra ne taip. Tai tėra didelis melas, kuriuo mulkindami save, tikime. Kiekvienas iš mūsų mato pasaulį pro savo asmeninės būsenos akinius. Tą būseną lemia savita, ypatinga gyvenimiškoji patirtis. O kadangi šioje planetoje nėra dviejų vienodų patirčių, negali būti ir vienodų konkrečios situacijos vertinimų. Kai tai suvoksi, tavo gyvenimas pasikeis. Džekai, ką tau dabar sakau, yra nepaprastai svarbu.<..> Kiekvienas žmogus mato pasaulį pro savitus filtrus, kurie išreiškia jo psichikos modelį. Šis "proto vitražas" nudažo mūsų požiūrį į pasaulį ir į save. Tikras gyvenimo lyderis supranta, jog pasaulis nebūtinai yra toks, koks jis atrodo jam. Taip, dalykai ne visuomet būna tokie, kokius regi mūsų akys. <..> Neteigiu, jog mes visi pasaulį suvokiame klaidingai - kartais šitaip būna, bet kartais tai, ką matome ir manome, atspindi tiesą. Norėjau tik pasakyti štai ką: kad tavo gyvenimas pasikeistų, privalai  pasikeisti tu. Ir vienas iš geriausių būdų tai padaryti - įsisąmoninti faktą, kad mes matome pasaulį ne tokį koks jis yra, bet tokį kokie esame mes.

--Robin Sharma "Šventasis, Banglentininkas ir Vadovas"

Gerumas

Patys švelniausi augalai prasiskverbia per pačią kiečiausią žemę, per uolų plyšius. Taip ir gerumas. Koks pleištas, koks kūjis, koks taranas gali būti palygintas su gero, nuoširdaus žmogaus jėga? Nieko negalima jam priešpriešinti.

--Henry David Thoreau

Smėlis saujoje

Trylikametis vaikštinėjo su tėčiu smėlėta jūros pakrante. Staiga jo paklausė:
- Tėti, pagaliau man pavyko susirasti draugą. Kaip jį išsaugoti?
Tėtis minutėlę patylėjo, paskui pasilenkė ir prisėmė abi saujas smėlio. Laikydamas rankas delnais į viršų, vieną saują stipriai sugniaužė. Smėlis ėmė srūti pro pirštus: kuo labaiu gniaužė, tuo smarkiau smėlis byrėjo. Kitą delną laikė atvirą: smėlis liko saujoje. Keletą akimirkų berniukas nustebęs žiūrėjo, o paskui sušuko:
- Supratau!

-- Bruno Ferrero

Tikslai

Galų gale, žmonės pasiekia tik tiek, kiek buvo užsibrėžę.

--Henry David Thoreau

Draugas

Labai užkabino ši mintis. Ne kartą teko permąstyti, kas gi vis dėlto mano gyvenime yra draugai.

Draugas - tai žmogus, kuris žino tavo praeitį, tiki tavo ateitimi ir priima tave tokį, koks esi šiandien.

Šaltinis: www.technologijos.lt

Brandos mokykla

<...> Gyvenime būna ir skrydžių į aukštumas, ir nuopuolių. Į šią dramą įsivelia dauguma iš mūsų. Kai reikalai klostosi gerai, jaučiamės laimingi; kai reikalai klostosi blogai, liūdime. Toks gyvenimo būdas - prastas būdas. Tampame panašūs į bangų mėtomą rąstą. Mūsų pokyčius lemia vandens tėkmė: kurį laiką judame viena kryptimi, po minutės - jau kita. Žaidžiant šį žaidimą kur kas išmintingiau atsisakyti bet kokių vertinimų. Nesistenk savo išgyvenimų apibūdinti ir kaip nors pavadinti, o tiesiog nesipriešindamas juos priimk. Ir dar: turi suprasti, kad gyvenimas tėra brandos mokykla, tad viskas, kas tau nutinka, yra gražu. <...> Dalykai tampa geri arba blogi tik dėl mūsų riboto žmogiškojo mąstymo.<..> Pats gyvenimo įvykis natūraliai nėra nei geras, nei blogas. Kadangi mes, žmonės, esame linkę viską valdyti, tai visus įvykius skubame vienaip ar kitaip apibūdinti. Tačiau iš tiesų nėra nei gerų, nei blogų įvykių. Tai suvoki, kai įsigilini į tvarkos, pagal kurią viskas klostosi pasaulyje, esmę. Kad ir kas tau atsitiktų, tai tėra galimybė tobulėti ir gydyti tą savo esybės dalį, kuri dabar serga. Išminčiai tas galimybes pastebi ir jomis naudojasi. Štai kodėl tvirtinu, jog gyvenimas yra brandos mokykla.

--Robin Sharma "Šventasis, Banglentininkas ir Vadovas"

Vizija

Vizija be veiksmo yra tik svajonė, veiksmas be vizijos – košmaras.

--Japonų patarlė

Namai

Namai - tai ne konkreti vieta. Tai, ką pažįsti ir mėgsti, nebūtinai turi būti sukalta vinimis, nebūtinai privalo turėti stogą ir tvirtus pamatus. Mes galime priprasti ir pamėgti vinis ir stogą, bet kai kur nors išvyksime, be mūsų žinios bus pakeistas jų išdėstymas, griįžę pasipiktinę klausime, kokia čia lentų  krūva. Namai - tai tam tikra visuma, kuri mums yra brangi, kurioje jaučiamės saugūs tokie, kokie esame. ....Beveik galėčiau lažintis, kad prieš mums pasirenkant gyvenimą šioje žemėje, kažkur buvo nustatyta mums žinoma ir mėgiama tvarka. Mes ateiname kaip tik iš ten, ir tai neturi nieko bendra su laiku ar nuotoliu, ar juolab su materialiomis molekulėmis!

--Richard Bach "Palikę užuovėję"

Laukimas

Kantriai laukite. Viršum audros dangus švyti giedromis tyliomis žvaigždėmis.

--Pam Brown

Pirmadieniai

Rytoj pirmadienis, manau tiktų mintis apie tai :)

Pirmadieniai
 

Kartais mes neigiamai galvojame apie ką nors todėl, kad taip daro dauguma. Pavyzdžiui, kodėl mes nemėgstame pirmadienių, o mėgstame penktadienius? Dauguma mūsų prastai jaučiamės pirmadieniais, nes baigėsi savaitgalis.

Tačiau juk pirmadienį prasideda nauja savaitė, pilna viliojančių galimybių, fantastiškos patirties – viskas priklauso nuo mūsų. Žvelgdami iš to taško, turėsime pripažinti, kad penktadienis – mūsų nuostabaus gyvenimo vienos savaitės pabaiga. Todėl geriausia džiaugtis kiekviena diena!

 ----Kate Kippenberger SIELOS PILNATVĖ. Laimingo gyvenimo receptai

Vienatvė

Žmonės yra vieniši, nes užuot statę tiltus jie mūrija sienas.

--- Josephas Fortas Newtonas

     Ar prisimenate sniego tvirtovių statymą? Iškritus lipniam sniegui mes statydavome didelę sieną. Po to, ruošdamiesi mūšiui, lipdydavome gniūžtes. Komanda, kurie pastatydavo geriausią sniego tvirtovę, paprastai laimėdavo, kadangi ta siena juos geriausiai apsaugodavo.

     Gal mes lig šiol statome sniego tvirtoves, kai sutinkame naujus žmones ar praleidžiame laiką su šeima? Kiekvienas iš mūsų turi sieną, kurią pradėjo statyti dar vaikystėje. Kiekvieną kartą, kai būdavome įskaudinti, mes įtvirtindavome savo sieną, kad ji geriau apsaugotų. Dabar galime to net nesuprasti, bet priešais mus - tokios tvirtos ir aukštos sienos, kad net veržliausias draugas negali jų įveikti.

     Už savo sienų galime jaustis saugūs, bet kartu, ir vieniši. Sienos pastatytos tam, kad išskirtų žmones. Kad ne taip slėgtų vienatvė, turime bent kiek pramušti savo sieną ir įsileisti žmones. Nereikia per vieną dieną sugriauti savo sienų, bet turbūt galime įsileisti bent vieną žmogų. Įsileisdami vieną žmogų po kito, suprasime, ką reiškia jaustis taip saugiai, bet kartu ir būti ne tokiems vienišiems.

"Nakties šviesa. Vakaro meditacijos" --vasario 15 Amy E. Dean