2009 m. rugsėjo 15 d., antradienis

Draugas

Labai užkabino ši mintis. Ne kartą teko permąstyti, kas gi vis dėlto mano gyvenime yra draugai.


Draugas - tai žmogus, kuris žino tavo praeitį, tiki tavo ateitimi ir priima tave tokį, koks esi šiandien.

Brandos mokykla

<...> Gyvenime būna ir skrydžių į aukštumas, ir nuopuolių. Į šią dramą įsivelia dauguma iš mūsų. Kai reikalai klostosi gerai, jaučiamės laimingi; kai reikalai klostosi blogai, liūdime. Toks gyvenimo būdas - prastas būdas. Tampame panašūs į bangų mėtomą rąstą. Mūsų pokyčius lemia vandens tėkmė: kurį laiką judame viena kryptimi, po minutės - jau kita. Žaidžiant šį žaidimą kur kas išmintingiau atsisakyti bet kokių vertinimų. Nesistenk savo išgyvenimų apibūdinti ir kaip nors pavadinti, o tiesiog nesipriešindamas juos priimk. Ir dar: turi suprasti, kad gyvenimas tėra brandos mokykla, tad viskas, kas tau nutinka, yra gražu. <...> Dalykai tampa geri arba blogi tik dėl mūsų riboto žmogiškojo mąstymo.<..> Pats gyvenimo įvykis natūraliai nėra nei geras, nei blogas. Kadangi mes, žmonės, esame linkę viską valdyti, tai visus įvykius skubame vienaip ar kitaip apibūdinti. Tačiau iš tiesų nėra nei gerų, nei blogų įvykių. Tai suvoki, kai įsigilini į tvarkos, pagal kurią viskas klostosi pasaulyje, esmę. Kad ir kas tau atsitiktų, tai tėra galimybė tobulėti ir gydyti tą savo esybės dalį, kuri dabar serga. Išminčiai tas galimybes pastebi ir jomis naudojasi. Štai kodėl tvirtinu, jog gyvenimas yra brandos mokykla.


--Robin Sharma "Šventasis, Banglentininkas ir Vadovas"

Vizija

Vizija be veiksmo yra tik svajonė, veiksmas be vizijos – košmaras.

--Japonų patarlė

2009 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis

Namai

Namai - tai ne konkreti vieta. Tai, ką pažįsti ir mėgsti, nebūtinai turi būti sukalta vinimis, nebūtinai privalo turėti stogą ir tvirtus pamatus. Mes galime priprasti ir pamėgti vinis ir stogą, bet kai kur nors išvyksime, be mūsų žinios bus pakeistas jų išdėstymas, griįžę pasipiktinę klausime, kokia čia lentų  krūva. Namai - tai tam tikra visuma, kuri mums yra brangi, kurioje jaučiamės saugūs tokie, kokie esame. ....Beveik galėčiau lažintis, kad prieš mums pasirenkant gyvenimą šioje žemėje, kažkur buvo nustatyta mums žinoma ir mėgiama tvarka. Mes ateiname kaip tik iš ten, ir tai neturi nieko bendra su laiku ar nuotoliu, ar juolab su materialiomis molekulėmis!

--Richard Bach "Palikę užuovėję"

Laukimas

Kantriai laukite. Viršum audros dangus švyti giedromis tyliomis žvaigždėmis.


--Pam Brown

2009 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis

Pirmadieniai

Rytoj pirmadienis, manau tiktų mintis apie tai :)
Pirmadieniai
 
Kartais mes neigiamai galvojame apie ką nors todėl, kad taip daro dauguma. Pavyzdžiui, kodėl mes nemėgstame pirmadienių, o mėgstame penktadienius? Dauguma mūsų prastai jaučiamės pirmadieniais, nes baigėsi savaitgalis.
Tačiau juk pirmadienį prasideda nauja savaitė, pilna viliojančių galimybių, fantastiškos patirties – viskas priklauso nuo mūsų. Žvelgdami iš to taško, turėsime pripažinti, kad penktadienis – mūsų nuostabaus gyvenimo vienos savaitės pabaiga. Todėl geriausia džiaugtis kiekviena diena!
 ----Kate Kippenberger SIELOS PILNATVĖ. Laimingo gyvenimo receptai

Vienatvė

Žmonės yra vieniši, nes užuot statę tiltus jie mūrija sienas.
--- Josephas Fortas Newtonas

     Ar prisimenate sniego tvirtovių statymą? Iškritus lipniam sniegui mes statydavome didelę sieną. Po to, ruošdamiesi mūšiui, lipdydavome gniūžtes. Komanda, kurie pastatydavo geriausią sniego tvirtovę, paprastai laimėdavo, kadangi ta siena juos geriausiai apsaugodavo.
     Gal mes lig šiol statome sniego tvirtoves, kai sutinkame naujus žmones ar praleidžiame laiką su šeima? Kiekvienas iš mūsų turi sieną, kurią pradėjo statyti dar vaikystėje. Kiekvieną kartą, kai būdavome įskaudinti, mes įtvirtindavome savo sieną, kad ji geriau apsaugotų. Dabar galime to net nesuprasti, bet priešais mus - tokios tvirtos ir aukštos sienos, kad net veržliausias draugas negali jų įveikti.
     Už savo sienų galime jaustis saugūs, bet kartu, ir vieniši. Sienos pastatytos tam, kad išskirtų žmones. Kad ne taip slėgtų vienatvė, turime bent kiek pramušti savo sieną ir įsileisti žmones. Nereikia per vieną dieną sugriauti savo sienų, bet turbūt galime įsileisti bent vieną žmogų. Įsileisdami vieną žmogų po kito, suprasime, ką reiškia jaustis taip saugiai, bet kartu ir būti ne tokiems vienišiems.

"Nakties šviesa. Vakaro meditacijos" --vasario 15 Amy E. Dean